žinios
Įvairių spalvų šviesos poveikis žmogaus organizmui
Skirtingo spektro spalvos skirtingai veikia odą. Štai keletas įprastų spalvų spektro ir galimo jų poveikio odai:
Ultravioletiniai (UV): Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC. UVA bangos ilgis yra ilgesnis ir gali prasiskverbti pro stiklą ir yra daugiausia atsakingas už odos senėjimą ir raukšlių susidarymą. UVB bangos ilgis yra trumpesnis ir gali sukelti saulės nudegimą bei saulės dermatitą. Tai taip pat vienas iš pagrindinių veiksnių, sukeliančių odos vėžį. UVC bangos ilgis yra trumpiausias, paprastai jį sugeria žemės atmosfera ir mažai veikia žmogaus kūną.
Mėlyna šviesa: Mėlyna šviesa yra aukštesnio matomo spektro dažnių juostoje. Pastaraisiais metais dėl elektroninių prietaisų populiarumo žmonių padaugėjo mėlynos šviesos. Ilgalaikis mėlynos šviesos poveikis gali sukelti odos uždegimą, pažeisti epidermio ląsteles ir pagreitinti odos senėjimą. Be to, mėlyna šviesa taip pat gali trukdyti miegui ir paveikti odos atsigavimą bei regeneraciją.
Raudona šviesa: Raudona šviesa turi ilgesnį bangos ilgį ir gali prasiskverbti giliau į odą. Manoma, kad raudona šviesa skatina kraujotaką, padidina kolageno gamybą ir ląstelių regeneraciją, padeda pagerinti odos kokybę ir sumažinti raukšles.
Žalia šviesa: žalia šviesa yra matomo spektro vidutinio bangos ilgio diapazone ir turi palyginti nedidelį poveikį odai. Tačiau žalia šviesa naudojama tam tikroms odos problemoms, tokioms kaip paraudimas ir pigmentacija, gydyti. Tai gali padėti sumažinti uždegimą ir skatinti odos raminimą bei atstatymą.
Geltona šviesa: Geltona šviesa taip pat yra matomos šviesos dalis ir turi ilgesnį bangos ilgį. Geltona šviesa palyginti mažai veikia odą, tačiau naudojama grožio procedūroms, siekiant paryškinti odos tonusą ir sumažinti raukšles bei uždegimus.
Verta paminėti, kad skirtingų spektro spalvų poveikis odai taip pat glaudžiai susijęs su tokiais veiksniais kaip šviesos intensyvumas, ekspozicijos laikas ir individualūs skirtumai. Be to, per didelis UV spindulių poveikis gali sukelti odos pažeidimus ir sveikatos sutrikimus, todėl, siekiant sumažinti UV spindulių poveikį, rekomenduojama imtis atitinkamų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, naudoti kremą nuo saulės, dėvėti kepures ir akinius nuo saulės.
LED technologija pakeitė mūsų namų ir įmonių apšvietimo būdą. Tai ne tik padidina apšvietimo energijos vartojimo efektyvumą, bet ir pagerina šviesos kokybę, todėl ją lengviau pritaikoma prie įvairių nustatymų. LED reiškia šviesos diodą, puslaidininkinį įtaisą, kuris skleidžia šviesą, kai per jį teka elektros srovė. LED technologija yra daug efektyvesnė nei tradicinės kaitrinės ir fluorescencinės lempos. Tačiau kiek efektyvūs yra šviesos diodai?
Vienas iš pagrindinių apšvietimo efektyvumo rodiklių yra energijos suvartojimas. LED technologija yra žinoma dėl mažo energijos suvartojimo, todėl yra populiarus pasirinkimas gyvenamųjų ir komercinių patalpų apšvietimui. Tiesą sakant, LED lemputės sutaupo iki 80% daugiau energijos nei tradicinės kaitrinės lemputės ir apie 20-30% daugiau nei fluorescencinės lemputės. Sumažėjęs energijos suvartojimas ne tik sumažina vartotojų sąskaitas už elektrą, bet ir padeda žymiai sumažinti anglies dvideginio išmetimą, todėl LED technologija tampa ekologišku apšvietimo pasirinkimu.
Apskritai, LED technologija yra labai efektyvi energijos suvartojimo, ilgaamžiškumo, šviesos srauto ir valdomumo požiūriu. Mažos energijos sąnaudos, ilgas tarnavimo laikas, didelė šviesos galia ir momentinis įjungimas yra puikus apšvietimo pasirinkimas, palyginti su tradicinėmis kaitrinėmis ir fluorescencinėmis lempomis. Kadangi energiją taupančių ir aplinką tausojančių apšvietimo sprendimų paklausa ir toliau auga, tikimasi, kad LED technologija vaidins vis svarbesnį vaidmenį kuriant apšvietimo ateitį.